SHIKI MASAOKA 子規正岡 (1867-1902)
Noboru Masaoka (升 正岡）- tai yra tikroji poeto pavardė. Jis gimė Matsuyama mieste, Ijo provincijoje (dabar Ehime prefektūra) samurajaus šeimoje, turinčioje kuklias pajamas. Jo tėvas buvo alkoholikas ir mirė, kai Shiki buvo penkeri metai. Jo motina buvo konfucionizmo mokslininko Ohara Kanzan dukra. Būdamas septynerių metų pradėjo skaityti, o sulaukęs penkiolikos susidomėjo Tokijo miestu ir ten persikėlė 1883 m. Atvykus į Tokiją, jis buvo įtrauktas į universiteto parengiamają programą. Sudijuodamas čia žaidė beisbolą ir susidraugavo su Natsume Soseki, vėliau tapusiu garsiu rašytoju. 1890 m. įstojo į Tokijo imperatoriškąjį universitetą, bet 1892 m. neišlaiko egzaminų ir pašalinamas iš jo. 1895 m. jis atvyksta Kiniją kaip karo korespondentas ir visą laiką praleido su sužeistaisiais japonų kariais. Tais pat metais susitinka su garsiu japonų romanistu Mori Ogai, kuris tuo metu buvo karo gydytojas. Grįžtant į Japoniją jam pablogėjo sveikata ir jis buvo paguldytas į ligoninę. Išleistas grįžo į namus Matsuyamoje ir tampriai susiejo savo veiklą su literatūriniu žurnalu „Hototogisu”. 1897 m. jis jau buvo prikaustytas prie lovos, o 1901 m. pradėjo vartoti morfijų. 1902 m. pradėjo vartoti narkotikus. Per tuos metus parašė tris autobiografinius romanus. Mirė 1902.
Nors jis buvo žinomas kaip haiku poetas, bet rašė ir kitų žanrų poeziją, kritiką poezijai, autobiografinę prozą bei buvo trumposios prozos eseistas.
x x x
Jautį valtelėj
Kelia per upę kitapus
Vakaro lietus
x x x
Vorą sutraiškiau…
Ir tapo taip liūdna.
Kokia šalta naktis!
x x x
Dengia sniegas plonai
Plunksneles mandarininių ančių
Svaiginanti ramybė
x x x
Laukiu tavęs.
Vėl staugia vėjas žvarbus,
Vėl merkia lietus
x x x
Valdovo pilis.
Toli nuo sodo žiburių
Neramūs paukščių sapnai
x x x
O dykas buvime!
Trepangams jau
Aštuoniolika tūkstančių metų
x x x
Atsigręžiu.
Žmogus, kurį kely sutikau,
Išnyko migloj
x x x
Beprotiškai ilga diena!
Visdien valtelė su krantu
Neskubėdami šnekas
x x x
Išsiskiriam. Išlydžiu.
Vienintelė lieka po medžiais
Tamsa
x x x
Įsiklausyk gerai
Į šėlstančią vėtrą rudens –
Ji aidi tūkstančiais garsų
x x x
Pūgai siaučiant
Vienuolika išėjo
Veidų neslėpdami
x x x
Čiūžteli gyvatė…
Ramybė kalnuos ir
Lelijų žiedai
x x x
Šventikas,
Tikintieji – vos keturi, penki…
Ūch žvarbumas nakties!
x x x
Pasaulį niekinu…
Bet usnį myliu
Visa širdimi
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius
Raitelis kely…
Nusprūdo žemėn
Žalumynų paplotėlis
x x x
O varge,
Kaip negreit maža bitutė
Didelė užauga
x x x
Šeimininkas
Nugrimzdo užsimiršimo svaiguly…
Siūbuojantis gluosnis
x x x
Pumpuruos medžiai.
Ir naujakurių sode
Ruošos bruzdesys
x x x
Kamelijų žiedlapiai…
Išjudina sunkiai srovė
Stovintį vandenį
x x x
Visad rasi žmonių
Prie akmens prisėdusių poilsio
Vasaros laukuos
x x x
Kelias, perbėgęs
Vasaros pievas, nuvingiavo kalnais.
Vežikas rikša
x x x
Virš tavo kapo
Stiebias grakštūs bambukai –
Aukšti aukšti…
x x x
Begaliniai pavasario lietūs…
Kardu pasiramčiuodamas
Keliauja apsiaustas
x x x
Pastogė po ąžuolais.
Sirguliuoja, matyt, šeimininkas…
Pavasario liūtys
x x x
Ligonį lankau…
Per pavasario liūtį nešu
Ešerį puikų
x x x
Tuoj už vartų
Įkalnė kyla stati…
Žiemos miškas
x x x
Ryškios lūpos,
O veidas – keturiasdešimtmetės…
Naujametinė savaitė
x x x
Nudžiūvęs apynys…
Prapliupo lyti pavasario
Šiltas lietus
x x x
Sniego marginius
Pavasaris dulkėm
Nuklojo
x x x
Rankoj suspaudęs
Moliuską moju linksmai…
Draugus kviečiu
x x x
Sodo kampe
Plevena forzitijų žiedlapiai
Ir slyvų žiedai rausvi
x x x
Pėdinu laukų takeliu.
Staiga – numestas prieky ryšelis
Lauko gėlių
x x x
Sodelyje versmė.
Fudživaros kaimelyje
Tik septyni kiemai
x x x
Dedešvų žiedus
Iškilmingai beria į ežerą.
Einu pasimelst
x x x
Marinuoja slyvas.
Visam sode prišlakstyta
Rausvos lapų sunkos
x x x
Bambuko žardais
Aptvertas šaltinis…
Šaldo moliūgus
x x x
Ančiukai lesa
Iš didelės rėčkos.
Smulkučiai dedešvų žiedai
x x x
Ryžiapjūties metas.
Net žiogas pritilo
Laukuos
x x x
Rudens audrų
Nurimę laukia lespedezų žiedai.
Pavėlavusios gėlės
x x x
Šventėms ruošiuos –
Orchidėjų lapus
Nugulė dulkės
x x x
Atoslūgis.
Jau, atrodo, sugrįžta
Kaimynas
x x x
Kandu churmą…
Choriūdži šventykloj
Skimbteli varpas
x x x
Teatre premjerą aplankiau.
Ne laikas dar keisti
Pavasario rūbą
x x x
Palatoje
Prie krosnelės šalimais
Adonio žiedas
x x x
Agurotis pražydo…
Sunkiai kosiu skrepliais,
Pagaliau aš – Buda
x x x
Vakaro vėjas.
Supas lengvai žiedynai
Rožių baltų
x x x
Sniego lopiniai.
Ten, už kalnų keteros,
Svetimi kraštai
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Mano rankose
šalta
jonvabalio šviesa
x x x
Abipus
rudenio lapai –
plaustas slysta žemyn
x x x
Pro galinį langą –
krintant sniegui –
moters veidas
x x x
Pučia vėjas
žolės linguoja
žydėti nesiliaudamos
x x x
Kaliausė –
atsukus tau nugarą
iš kur bežiūrėtum
x x x
Šokteli karpis
suraukšlėja
rudens mėnesieną
x x x
Akmeninis Budha –
pilni delnai
prikritę lapų
x x x
Pralekia traukinys
dūmai apsiaučia
gležnus lapukus
x x x
Paplast paplast
geltoni drugiai
viršum vandens
x x x
Ir Budha –
atsidarė altoriaus duris
vėsos vėsos!
x x x
Žmonės grįžta namo –
tamsu tamsu
po fejerverko
x x x
Noksta laukuos –
čia kadais samurajai būriavos –
rudens baklažanai
x x x
Praskleidę rausvumą
pavasario vėjy –
dantų milteliai
x x x
Skaitau ir uodus mušu –
kraujo dėmės
knygoje apie karą
x x x
Plyksteli žaibas –
dubeny ant dugno
neišpiltas vanduo
x x x
Sodas – dešimt žingsnių ilgumo:
jokio kampelio
kad neužpūstų rudenio vėjas
x x x
Vėjuotas rudens vakaras –
negaliu susikaupti
skaitydamas knygą
x x x
Vėdinu knygas
šiandien –
haiku rinkinių eilė
x x x
Ketvirtą – varnos
penktą – žvirbliai
ir vasaros naktis praėjus
x x x
Šiemet
susirgau skleidžiantis bijūnams
pasveikau žydint chrizatemoms
x x x
Maža mergytė –
padukai žali
nuo lakstymo po žolę
x x x
Statyk kėdę taip
kad mano keliai
liestų rožes
x x x
Sveikstu sveikstu
bet akys pavargę
nuo žiūrėjimo į rožes
x x x
Manau mirsiu
krimsdamas obuolius
šalia – bijūnai
x x x
Rudens lietūs –
sodo tvenkinį
traukia maurai
x x x
Svirpliai –
sodo kampe
kur palaidojom šunį
x x x
Vienas namuos –
motina kažkur grožisi vyšniom
aš – laikrodin žiūriu
x x x
Purpuras toks gilus
kad beveik juodas –
vynuogės
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius
Andriuškevičius A. Vėlyvieji tekstai. Vilnius, Apostrofa, 2010
Skrajoja plaštakės.
Keliai, keliai.
Lopšinės gaida…
(kelionė)
x x x
Svajonės
Prie karštos krosnelės.
Tokios lengvos, tokios tuščios…
x x x
Pakelės karčemoj
Vakarienės laukiu.
Vis nesutemsta…
x x x
Ar tik ne lotosai
Netoliese žydi?
Tuščia stotelė…
x x x
Pavasario vėjas.
Tolumoj tarp medžių
Raudona koplytėlė…
x x x
Kalnai tolumoj –
Blankūs ir ryškiai geltoni.
Gegutės balsas…
x x x
Užmiršau
Senųjų šventyklų vardus.
Pavasario vėjas…
x x x
Kaip kvepia šiąnakt
Žydinčiais kaštonais
Mano trobelė kalnuos…
x x x
Pavasario vakaras.
Virš nuogų medžių
Teka mėnulis…
x x x
Kaimelis.
Aplink abrikosai ir ievos.
Abrikosai ir ievos…
x x x
Rožė pražydo.
Ir pasibaigė
Pavasario šalnos…
x x x
Naktį sode
Sodinu gėles –
Jas šiandien turguj pirkau…
x x x
Pavasario lietus.
Stoviu po skėčiu prie kiosko.
Knygų paveikslėliai…
x x x
Didysis Buda.
Ant jo peties
Šiandien ištirpo sniegas…
x x x
Valtį ir krantą
Ieva išskyrė.
Atsisveikinimo metas…
x x x
Vakarop salelėse
Žiburiukai sužibo.
Pavasario jūra…
x x x
Kiek daug ievų
Apsupo trobelę,
Apklojo lapais…
x x x
Ankstų rytą
Tyliai danguj atsisveikina
Įsimylėjusios žvaigždės…
x x x
Plieskiant saulei
Pralėkė vėjas.
Liūdesys…
x x x
Raudona rožė.
Po ją vaikštinėja
Žalsvas, praktiškas voras…
x x x
Pralėkė traukinys.
Tik dūmai vinguriuoja
Tarp lapų žalių…
x x x
Po lietaus
Žvirblis verandoj nustriksėjo.
Šlapi pėdsakai…
x x x
Tai šituo laiku,
Kai nunoko braškės,
Pernai susirgau…
x x x
Po lietaus saulė sušvito.
„Šiandien išgirdau cikadą“, –
Užrašiau dienorašty…
x x x
Ką žvejoja per dieną,
Rudens nebijodamas vėjo,
Vienišas žvejys?
x x x
Šiaudinės durys.
Vasaros kartu palydėti
Į trobelę renkas bičiuliai…
x x x
Renka indigą.
O kaip viskas čia panašu
Į gimtinę!..
x x x
Keleivis!
Ankstų rudenį irstaus valtim
Mogamio upėj…
x x x
Laukų platybes
Gaubia išeinančio rudens
Liūdesys…
x x x
Ramybė, tyla.
Vienas vaikštinėju.
Todėl taip viskas gražu…
x x x
Vakaras. Mėnulis.
Nukrito slyvos lapas
Ant citros…
x x x
Kiek liūdesio
Šitų akmenų grožy.
Sodo žibintuvėlis…
x x x
Jau ruduo.
Krinta nuo medžių
Negyvos cikados…
x x x
Mėnulio nematyti.
Tik šviesos ruožas
Sužėrėjo jūroj…
x x x
Chrizantema ir pušies šakelė.
Apie vasaros gėles
Nejučia pagalvojau…
x x x
Tarp didžiulių medžių
Klajoja žmonės.
Rudens lietus…
x x x
Surinko nuo laukų ryžius.
Ir nuo kalvos šoko į upę
Vargšas žiogelis…
x x x
Sukas, skrajoja
Blaškomi rudens vėjo
Suvytę lapai…
x x x
Šviesi rudens diena.
Kyla į aukštą dangų
Kaminų dūmai…
x x x
Tarsi smėlio srovelės
Plaukia padangėj debesys
Rudenio rytą…
x x x
Nuleistos užuolaidos.
Nė nepamačiau, kaip sode
Rožė nuvyto…
(tarp kitko)
x x x
Žiemos diena užgeso.
Toli už ražienų
Vakaro sutemos…
x x x
Saulėkaitoj
Akmenį paliečiau.
Koks jis vėsus!..
x x x
Nukrito ant manęs
Liūdnas ir vienišas
Paulonijos lapas…
x x x
Žiema. Šalia tvoros
Gėlė pražydo.
Nejaugi rožė?..
x x x
Niauri žiemos diena.
Virš laukų vienišas skrenda
Didžiulis paukštis…
x x x
Kiek daug namų
Užrakintom durim.
Žiema kaime…
x x x
Pražydo gėlės.
Tie, kuriuos prisimenu,
Jau taip toli…
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Salose
Sulaužo šviesa
Pavasario jūrą.
Iš anglų kalbos vertė Sigitas Geda.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Balandis temstant:
Įdomu, ką jis skaito,
Tasai viengungis?
x x x
Kur jie, prajoję
Su ietimis? Tik gėlės
Prerijos žolėj.
x x x
Aš atsisukau,
Bet keleivis jau buvo
Miglos prarytas.
x x x
Už kiemo vartų
Aš pats tampu keleivis.
Vakaras. Ruduo.
x x x
Man einant iš čia,
Tau pasiliekant, abiem
Dvigubas ruduo.
x x x
Prailgo naktis.
– Kaip čia sugavus mėnulį? –
Mąsto beždžionė.
x x x
Iš vienuolyno
Likę šmėkšo tik vartai.
Tyrlaukiai. Žiema.
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Poezija iš svetur. Vilnius, Baltos lankos, 2010