Autoriaus vardas: Vytautas Dumčius

Šėmas rytas skeltakojams
Už Šilalės Griavos – saulės kevalas
Rasos gelsmas per (są)narius ir kamanas

x x x 

Vėjas karias ant karklų gyvybės
Epušės prie Apšos
Didkeliu palei krešes

x x x 

Begalinė atgalinė visatis
O visa dar – beržų galūnėse
Gurli grumstų apstybė danguje

x x x 

Žolės su geltonais auskarais pievoje prie kelio
Gromulio žiodmenys kaip kuliamosios
Urvinių kregždžių blanda

x x x 

Rubuiliai rubinėja pėdas
Pro Spalvio lieptą kiaurai dryksta sykai
Puišeliai apsilaupiusiomis nosimis

x x x

Už latvių Apšupės – Plūdoniai
Per rūkymo skylę kakle švampia Juzis/Joseps
Tvanksta prie surūgusios varlių senvagės

x x x

Trirublinė blizgė serga strėnų nervais
Juodžemis ir nuotrynės kieme
Metalica nudilino šimtmetinį ąžuolą

x x x 

Už žvyrkelio linkio – vos įveizima prosenių Mickų erškėtrožė
Trys sumiltėję ąžuolų kelmai-stalai-scenos prie kelalio
Perkelinės mergyčių suknios

x x x 

Kur žolių žiužis – Jazbutynės kekulas
Maktingas kaip telegrafstulpis
Persikryžiavusios laidų kraujosruvos

x x x 

Iš turgaus be balno ir kepurės – apsiputojęs Mika
Bedžiūstačios plytos tarp molynės įlankų
Piestu per lūkesčių piesteles

x x x 

Taučiaus galva driokst į Kniežos krosnies kantą
Stiprus tėvas ir plūstantis asla raudonis
Žandų brukiu atslenka (ne)gimtoji nuodėmė

x x x

Kniežos trečioji atsitūptinė koja remiasi į žemę
Atkraginta it žambio iltis slibino nasruose Jurgio ietis
Vyrai su galifė: su tokia – tik duonos pelnytis į Palangą!

x x x

Chrominiai aulai iki kelių narių, aptemtos kulšys
Aitrus ruilis vyzdžiuose
Aure – ugninis pažandžių odekolonas ant gysločių

x x x 

Čiombė, džiurila jėhadari!
Kūma Jūzaps iš užgriavio – šilų galo varto Lumumbos kleketą
Mažvaikiui – svaigesnis už tėvą ir radiją

x x x 

Dvi paryčiais skersai lovos sukritusios prunkšlės
Gal įbraukti drėgnumo į tabokerkas?
Apsvaigęs jaunius be triūbos po atminų litanijų

x x x 

Kranklių dvikinkis prieš vėją plėsčioja į šiaurę
Sukrankia iš gomurio kas keli mostai
Rytoj tikrai prie delnų prišals žagrės ragai

x x x 

Gėlėta senė lyg sulėtintam kaimo kine mina po savimi
Iš paskos – sekmą dieną išsiprausęs baltmarškinis gaigalas
Sutepti švediški dviračiai, vėjuotos kaktos

x x x 

Kurmis po kauburiu
Purūs, saulėje išbalę kuršininkių kruštūriai
Ant virvių akuotų ištempti vasarvidžio nakties atsidūsėjimai

x x x 

Jauniklis šuo liuokt į glėbį, prašoka net dalgį
Beplėvė širdis, žolės šešėliai
Vienkartiniai paketai ir akių ašmenys

x x x 

Išvėsusios saulės peludės
Ar jau po rugpjūčio rujos?
Antracitas geluonio šerdy

x x x 

Skauda riešą iš širdies
Pūkuotas kirminas kaskadomis ant aukso vilnos
Linų grįžtė kaip gyvybės pažadas

x x x 

Šviesos išviešintos žolės
Vabaldozeriai džiunglėse
Tarpueiliuose pukši aguonų pleiskanos

x x x 

Nusunkiu šutynę
Žalčio be geltonymų latakas į griovį
Bulvių miltai kasdieniai iš Kolorado

x x x 

Šarka ant verandos stogo
Krežena ir staiposi prieš aušrą
Rūpintojo delnaknygėje – kniuisis

x x x 

Lietus sunkiasi lyg per kiaurą šalmą
Voratinklių imperijos valdimierai
Dienos valerijonų trauktinė su kačių pilvo šokiais

x x x 

Pavaros be skaitmenų
Žvyro pyliavų normos vežimais kadais ant vieškelio
Balsvos purvo žiedadulkės

x x x 

Gelžkelio tiltas, beržiukai tarp bėgių latvių pusėje
Tvinksi tankalėlis iš vaikystės tolumos
Gausmas nuo Kalėtų – lyg velniai kapų kaulinyčioje daužytųsi

x x x 

Pro langus – neskubri stirnų vilkstinė
Dvi jų gulyklos sodo viksvyne ir po klevu
Kol netvoskia dvikojų prakaitas

x x x 

Palša migla, po kojomis žioji rūdos duburkiai
O po žeme – bevardis juodžalis vaivoryno opalis
Vakare gyvių srutose plauni kojas

Šiaurės Atėnai. 2012 07 13

Prieš nakties dvelksmą ir miglas – lapė snapė
Sustingusi kaip dicinas paršavedės širdy
Kol lapiukai eglyne pamokys be baimės įkvėpti

x x x 

Užpūliavusios vaikų rankenos per linarūtę
Plyni grįžimo namo laukai ir prigludę alksnynai
Menuetas pro mykiančias gotinas ir trides

x x x 

Vualiuotos Amerikos šiukšlyno angos
Votis ant žaliojo paklydėlio nosies
Civilinės saugos smarvė

x x x 

Perkūnas dar toli
Bet raudonojo akmenėlio kulkos vos kantrios
Žiemių trauka skersai valgį ir pakinklius

x x x 

Šlumtš žuvėdai pamomeny
Už silkių kasinalio – jų ir kuršių jūrės marės
Užšalo vikingų strėnos Grūšlaukės švedkapyje

x x x 

Švedas prosenis su meilės medumi gomury
Baltos kumelės birštvynuose
Ąžuolų kluciai – po pažasčia

x x x 

Prie vartų – žąsino kaklas su gyvybės klaustuku
Išdryžęs vienužio paltukas
Spalių tyla palėpėje prie motinos kraitskrynės

x x x 

Kazė Razę rumalojo – prie galinio lango čiupinėjo bambą
Apjuokdavo savamokslinėmis dažnutėmis, kai dar nebuvo blevizorių
Mažrimo Kazė su permatomu kandikliu: apsuk šakę, kai dobilus duodi į pantą!

x x x 

Sotaris su pukšinčia Sotariene gal nebuvo skaitę „Sotero”
Gyveno ant savadarbio motoro su šunimi Paliu
Kieme po jų likdavo kyliu perskeltos trinkos

x x x 

Penkios Melės Apkio mergos trobelėje prie plento
O pats, sakydavo, čigono ir kuršininkės darbo
Kieme tarp gal pusšimčio šunų – pakinktuose aprimęs arklys

x x x 

Motina ant plento ties kelaliu
Pirmakleckiui arčiau namo sniegais nei pro šunidę
Kur prapuolė tas vaikuitis?

x x x 

Puku puku, bet šlapsniegio iki šakumo
Prieš akis vis sutavaruoja sodybos kalnas
Judančiam taškui per kryžmą – Būtės Pulio inkštimas

x x x 

Karštas atpažįstantis Pulio liežuvis per lūpas
Ar mažasis dvikojis žaidžia?
Vilko krūtine nubrėžia brydę namo

x x x 

Čiubio nameliai sode po akmeniu
Ar jauku žmogaus proto takšikiui mamos skaroje?
Plaukų kuokštas paskandų priegliuose

x x x 

Kamieno išlakume nulaužtas grūšas už trobos
Obelų sausžalyne tebekėpso rovimo duobė
Išsinėręs raiščius sunkiasi saldymetis

x x x 

Vaikų pilvais nuzulintas ąžuolas prie vieškelio
Gilių maišeliai kiaulių apetitui kilsterti ir kavai
Žievės rumbai kiminais šeriuoti

x x x

Bočiaus Veselio diegti beržai
Parubežiniai iš paskutiniųjų pirktos žemės
Lauksargių liemenys atskarę

x x x