haikus.lt

Autoriaus vardas: Vytautas Dumčius

AIVARS EDUARDS                   (1956)

(Latvija)

 

Kasdieninis haiku

I Vakarykštis

Pilnatis
Telieka kurti eiles
Jaunoji priešinas

II Šiandieninis

Dar neskambini
Jis jau kelia ragelį
Nebijok šito numerio

III Rytojaus

Nebūsim vieni
Prisipirksime žaislų
Bučiuok nuoširdžiau!

IV Užvakarykštis

Tu pieši šunį
Dingusį penktadienį
Vaikystės rėmuos

V Porytojaus

Svajoju numirt
Tarp svetimų moterų
Jos ims menęs geist

 

Šiaurės Atėnai. 2011 05 06
Iš latvių kalbos vertė Greta Lisauskaitė

AIVARS EDUARDS Read More »

KIRKUTIS VYTAUTAS

 

saulė vakarota
pro užšalusį langą ištrykšta
žiežraibom

x x x 

Dievas eina per dieną
mums iš paskos –
ir rodo kelią

x x x 

vidurnaktį turgaus aikštėj
loja išalkusi šiukšlių dėžė –
visos žvaigždės krinta pro šalį

x x x 

leisk būti ten
kur pačios geriausios mintys
pasirenka žmones

x x x

ir vakaro nebematyti –
horizonto valytuvai nušluostė
pridžiūvusį saulėlydį

x x x 

elektroniniu paštu
ruduo@ruduo.lt
atsiuntė gripo virusą

x x x 

šalna įsižolina –
neišskalbs lietaus vanduo
ir mėnulio muilas

x x x

žvilgsnis

kava
žiūri į mane
moters akimis

x x x

pasija

sidabrinė mėnulio skiltelė
aštri pagaląsta į žvirgždą
girgžda ant beržo ašies

x x x 

piemuo

apdulkėjęs Dievas sėdi
ant pakelės griovio
ir gano mūsų gyvenimus

x x x 

kičas

gėlė ir vaza –
būtų kičas,
bet piešė vaikas

x x x 

malda

pilnas dangus lietaus
meldžiasi senolė
už ištroškusius šulinius

 

Šiaurės Atėnai. 2o17 04 21

KIRKUTIS VYTAUTAS Read More »

KRIAUNIETĖ AUDRONĖ

 

Pralake žirgas.
Ar nepamiršai manį?
Tirpsta sniegas.

x x x 

Gražu už lunga.
Tadu, kai verkia dungus,
Džiaugias dūšia.

x x x 

Medžių viršūnėj
Sutūpė pulkas varnų.
Raudona saula.

x x x 

Kažkas suplazdėja.
Nepalik šindiai manįs.
Sklaidžias pumpuras.

x x x 

Un liepta mirkiau kojas.
Ale vandenia skaidrumas –
Net sava sielų pamačiau…

x x x 

Širdis ladu tik apstrauke…
Iš ta ir supratau,
Kad ataja žiema.

x x x

Niaukias padunge.
Pazvanik man šių minutį.
Pilkoji adyna.

x x x 

Naktis – tik juoda.
Berža kamieni rėžis –
Balta bus diena.

x x x

Spaudžia dūšių.
Septyni broliai miega.
Liepžiedžių kvapas.

x x x 

Ražienų kriaunas.
Žiogas sapna prieangy.
Aina vasara.

x x x

Apsniauke dungus.
Skarela su lungeliais.
Lyja ašaram.

x x x 

Aštriom ražienom
Rudeninis drebulys.
Ančių medžioklė.

x x x 

Durys į vasarą –
Gyvenimas po gyvenimo.
Tegul užeina audra.

x x x 

Astrų žiedlapiais
Tolsta vasaros saulė.
Išleki kulka.

x x x

Sklando liūdesiu
Ilgesio simfonija.
Nupuolęs lapas.

 

Keturi Strazdelio metų laikai

 

Plaikstas plunksnelam
Rudenia kelaliu
Strazda sutana.

x x x 

Ežera ladu
Ataidi ataskamba
Kriaunų varpas.

x x x

Rauda ar gieda –
A kų čia sumislysi –
Strazdas Juodasis.

x x x 

Praik pra man
Apgraibom basom.
Vasaras vėjas.

 

Šiaurės Atėnai. 2017 04 21

KRIAUNIETĖ AUDRONĖ Read More »

VALIONIS ARVYDAS

 

Laiko grandinės

 

Mane prie laiko
gyvenimas pririšo –
grandinė tiksi.

x x x 

Kaip bėga laikas –
arklys vietoj kentauro
ir Šuo žvaigždyne.

x x x 

Mitai užvaldė
gyvenimą ir mirtį –
paukščiais lekiojam.

x x x 

Į Anapilį
jau nupėdino Geda,
bet Strazdas čiulba.

x x x 

Nutolsta žmogus
savuoju lemties keliu –
dulka atmintis.

x x x

Karas praeity,
tėvo kapas nežinioj –
kur žvakę uždegt?

x x x 

Sudie, Vienatve, –
pragaran šliaužia sliekas
su dangaus planu.

x x x 

Užrašyk mane
į eilę tave skaityt –
atsagstyk žodžiu.

x x x

Uogų pievelėj
moters lūpos jau tirpsta –
bučinį skinki.

x x x 

Žvilgsnis nuskendo
os suknelės raudony
prie meilės kranto.

x x x 

Ši perkūnija
paskutinė manyje –
amalas tavy.

x x x 

Kai tu ateisi,
kabos spyna likimo –
ašarą palik.

x x x 

Prakąstoj riekėj
vien dantų autografai
ir pusė grūdo.

x x x 

Rugpjūčio naktį
voras rudenį mezga
iš mano sapnų.

x x x 

Laikas suvystė
mane lyg naujagimį
laikraščio lapu.

x x x

Atminties vartai
užsidaro, klausomės,
kaip skamba „Requiem”.

x x x 

Per metų slenksčius
žengiant Laikas aplenkia –
pėdsakai nyksta.

x x x

Tai ne gyvatė.
Tai pokario pamiške
kraujas rangosi.

x x x 

Epitafijos
po kerpėm ir samanom
laukia ateities.

x x x 

Marmuro laiptais
sutartinė pakyla
sekundos taktu.

x x x 

Į rudų akių
gelmę giedroj paniręs
išvysti Meilę.

x x x

Regimoj šviesoj
prisiminimai švyti –
tavęs nematau.

x x x 

Tu neregima
klaidžioji mano sapne
ir dingsti nakčia.

x x x

Kerštingos mintys
braido po žodžių pelkes
ir ieško priešų.

x x x 

Taip užkalbėjau
mirtį, kol po liežuviu
čiulpiau tabletę.

x x x 

Nobelio geidė.
Depresiją pagavęs
eilėm žagino.

x x x

Užsimerk, pajausk
šimtą metų vienatvės
ir jambu pakilk.

x x x 

Pavogsiu mintį
iš ūkanų pakrantės –
tiltą statysiu.

x x x 

Sapnų galerija
ryto aušroj išblėsta
pramerkus akis.

x x x 

Krantai ištįsta,
kai likimo eldija
sūkurio aky.

x x x

Kai meilė nutols
praeities rankraščiai smilks
kančios ugnyje.

x x x 
Vakaro dažus
sapno peizažui maišiau –
bus Muko „Riksmas”.

x x x 

Borėjau, tu lyg
mano ateities būrėjas
sklendi link meilės.

x x x

Žvilgsnio peizažas –
veidrody metafora
nurengė mane.

x x x 

Atmintis karpo
šio gyvenimo vaizdus –
tik akimirkos lieka.

x x x 

Sokratai, klausiu:
kur Asklepijo gaidys,
ar jis dar gyvas?

x x x 

Reikėjo neto,
bet man įbruko bruto
už mano būdą.

x x x 

Katedra švyti
ant pagoniško slėnio
kryžių iškėlus.

x x x

Kai kliedi valdžia,
nuo Gedimino kalno
net šlaitas slenka.

x x x 

Varna praskrido,
visas Seimas sužiuro.
Debilo diena.

x x x 

Aikštėje rėksniai,
parlamente šokėjai –
ir tai valstybė?

x x x 

Nupiešė veidą
pilnatyje nupraustą –
žvilgsnis pabalo.

x x x 

Kankinių dieną
žvelgiu į dangų – laukiu
paukščių sugrįžtant.

x x x 

Į laiko centrą
keliauju meilės keliu,
tau šypsnį nešu.

x x x 

Gamtos pastelėj
gegutės kukavimas
pienėm pražysta.

x x x 

Mintis kaip strėlė
perveria žodį netikrą –
klaidą ištaiso.

x x x 

Tarsi fakelą
gyvenimą iškėlę
nešam ant rankų.

x x x

Žvaigždėlapiuose
mūsų sielos klausosi
žuvėdrų klyksmo.

 

Šiaurės Atėnai. 2019 05 24

 

Raidžių tiek nedaug,
o kiek žodžių sukurta,
dainų kiekvienam.

x x x 

Šliogerio bulvę
ant pjedestalo kelkim –
simbolį minties

x x x 

Realybė čia
lyg Borgeso fikcija –
lemties ruletė.

x x x 

Sapne skausmingai
į delną smigo rožė
iš Rilkės posmų.

x x x 

Kūrėjai, lankę
kursus Vasaros gatvėj,
genijais tapo.

x x x 

Sudie, chazarai,
erdvėj Visatos laikas –
praeities tekstas.

x x x 

Mane aplankė
nuplikusi ašara –
nejau senatvė?

x x x 

Taip, taip, Viešpatie,
tai jos žvilgsnis kerintis
neša pragaran.

x x x 

Per širdį brenda
skolų ieškotojai –
rankraščių ieško.

x x x

Vėtra šiaurėje
iškirto baltams biržę –
Radviloms sostą.

x x x

Vienišas žmogus
po žydinčia obelim
Niutono laukia.

x x x 

Rasota žolė
nuplauna mano kojas –
vėl jaunas esu.

x x x 

Be Jėzaus Kristaus
džiūsta sielų Jordanas –
atverkit širdis.

x x x 

Skurdas akyse
iš vaikystės portreto
saldainio laukia.

x x x 

Rūkau, rūkysiu
ir tabako matricą
veide nešiosiu.

x x x 

Duris atvėriau,
po kojom puolė vėjas –
ir jis ne šventas.

 

Literatūra ir menas. 2014 05 02

VALIONIS ARVYDAS Read More »

ŽVIRINSKIS TADAS

kokia puiki šio
gimtadienio dovana –
čiurliai sugrįžo

x x x

Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.

x x x 

Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiog slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš”.

x x x

Tamsi Neries kilpa
Bergždžiai bando sučiupti
Mėnulio pilnatį.

x x x

Kaip danguje, taip ir žemėje:
Mėnuo dyla, o mylimoji
Vėl laikosi dietos.

x x x 

Miestas ramiai guli prie kojų
It paklusnus medžioklinis šuo
Prie merdėjančio šeimininko

x x x

Zylės ir bukučiai
Godžiai graibsto saulėgrąžas
Nuo mano širdies linijos.

Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026

Tūkstantis miligramų antibiotiko
Vietoje tūkstančio sveikinimų –
Dar vienas žingsnis amžinybės link.

x x x 

Gegutės „kukū” – tai binarinis kodas –
Kaip būrimasis ramunės žiedlapiais,
Kaip 1:0 neišvengiamam nebūties triumfui.

x x x

Žalioji ežero akis įsiurbia dangų,
Nenutuokdama, kad po debesų vokais
Skliauto žydrynė pavydi žalimos.

x x x 

Kosulys – tai surezonavę širdies dūžiai,
Šaudant tuščiomis atodūsių salvėmis
Į pavasario orą, kupiną svetimos meilės.

x x x 

Raižyto stiklo taurėje skęsta
Neišsipildę planai ir svajonės –
Prisiliesiu prie Škotijos nors liežuviu.

x x x 

Šviesa per prievartą man – nemiela.
Bet šiąnakt gatvės stulpas apšviečia
Kažkieno leidžiamus muilo burbulus.

x x x 

Vaivorykštės tiltas sujungia
Du penkiaaukščius. Čiurlių eskadrilė
Pakyla aukščiau audros debesų.

x x x

Ilgiausios birželio dienos – apgaulingos:
Jos – tarytum jonvabalių spingsulės:
Mirguliuojančiai šviečia, bet nešildo.

x x x

Išretėjęs mylimosios plaukų krioklys
Nebeglosto apšarmojusios krūtinės:
Užšalo mudviejų jausmai ir indėliai.

x x x

Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiogiai slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš”.

x x x 

Nuolatinis skausmas atbukina empatiją.
Nebegailiu savo vaikų, įsipjovusių pirštą,
Bet kaskart krūpteliu, kostelėjus motinai.

x x x 

Devyniolikto amžiaus Jėzus rodo širdį,
Bet dvidešimt pirmame šimtmetyje
Labiau vertinami žemiškieji donorai.

x x x 

Nupigintame šakotyje
Regiu save: kiek suklypęs,
Bet vis dar besišakojantis.

x x x 

Birželio laužai – švyturiai artėjančiai
Tamsai. Per vasaros alsą ir karštį
Sugrįžtančiai it pavarytas šuo.

x x x 

Pavargę saulės zuikučiai
Taikiai parpia, susiglaudę
Sidabriniame mėnulio lopšy.

x x x 

Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…

x x x 

Užkimus griežlė prieš pat saulės laidą
Nepaliaujamai tarška: krekšt krekšt!
Niekaip neišsiburdama: myli ar ne?

x x x 

Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.

x x x 

Alsų liepos vakarą geradariauju:
Nutilusiam giedorėliui falcetu
Pasakau, kad esame vieno kraujo.

x x x 

Tavo plaukai kvepiai auksavabaliais.
Nors pavasaris – jau praeity, bet laukia
Vasarinio medaus kopinėjimas.

Šiaurės Atėnai. 2022 08 05

ŽVIRINSKIS TADAS Read More »

RAČKAITIS VYGANDAS

 

Laiko verpetuose

 

Laiko verpetuose
viskas, kas žemiška,
laikina ir pažeidžiama.

x x x 

Puntuko akmens
atmintyje samanoja 
atslinkę ledynai.

x x x

Kryžmų vėjų 
pagairėje pražilo
milžinkapis.

x x x 

Ten užmirštame
pilkapyje dūlėja
akmenų vainikai.

x x x

Skraji blezdinga
jau neatneša ugnies
alko aukurui.

x x x

Giliai miega
akmenimis vainikuoti
mano proseniai – baltai.

x x x

Nebežinau,
ar dar likę manyje
jotvingių kraujo.

x x x 

Drengia šaltas lietus.
Nėra kam atkelti
žalvarinių vartelių.

x x x 

Dienomis ir naktimis
pakelės koplytstulpyje
budi Rūpintojėlis.

x x x 

Žilvino krauju
kasmet dažo ruduo
drebulių lapelius.

x x x 

Aukštuose kalneliuose
motinėlių ašarom rėdyti
sūnaitėliai guli.

x x x 

Niekada neužmiršiu,
kaip pokario kaime
įaugo į mus baimė.

x x x 

Kruvinai žydi pelargonijos.
Pereina per širdį
Sausio 13-oji.

x x x

Niekur neskraidyk,
žiemok, auksaake, tarp
senų mano knygų.

x x x 

Tamsžalio eglyno
tylus siaudesys terpiasi
į bežodę ryto maldą.

x x x

Kupina sengirė
vakaro šešėlių.
Gilėja spengi tyla.

x x x 

Šįryt klausausi,
kaip genys skanduoja
bundančio miško pulsą.

x x x

Vėjų Močia ragina
šiltus vasarius vėjus
plėšti ežerų ledą.

x x x 

Padangėn pakilęs 
vyturys įgarsina
saulės spindulį.

x x x

Sidabražvynių šalvių
akimis žiūri upė.
Prisiminiau Šešupę.

x x x 

Šilo vasaros naktis.
Koks intymus dvilapių
blandžių kvepėjimas!

x x x 

Pučia gairingi vėjai.
Ar dar lydi mane
močiutės maldos?

x x x 

Pakiliai ošia pušys.
Lyg giedotų šįvakar
džiugesio psalmę.

x x x 

Pabuvome vasaroje.
Tamsėja vandenys.
Vėl elgetiškas ruduo.

x x x 

Dar mirguoja drugelių
šokiai. Virš žydinčių jurginų.
Vėjai išnešė jų spalvas.

x x x

Durpžemin įsigėrė
vandenžolių kvapas.
Išsivadės pelenuos.

x x x 

Žvaigždžių rasa
užkrito brydes pievose.
Rūdija mano dalgis.

x x x 

Prieš akis galukelė.
Nesigirdi žingsnių.
Bijau atsigręžti atgal.

 

Šiaurės Atėnai. 2023 04 21

 

RAČKAITIS VYGANDAS Read More »

MIKAILIONIS VACLAVAS

 

Iš ciklo „Pasivaikščiojimai po Vilnių”

Gedimino pilies bokštas

Karūna ant Vilniaus galvos
Iš raudonojo aukso plytų,
Gerai išdegtų.

x x x

Neries balsas

Vilnia, gana tarp kalvelių lakstyti,
Duok rankutę –
Į nemunus trauksim.

x x x

Šv. Jonų bažnyčios varpinė

Kiek beužmatau
Per amžių galvas –
Vis bėgat, žmonės, ir bėgat…

x x x

Universitetas: Kazimieras Simonavičius

O į dangų vis kils
Bokštai ir varpinės –
Daugiapakopės raketos.

x x x 

Kiemelyje prie Šv. Kotrynos bažnyčios

„Linksminkimos”, –
Vinimi vaikėzas įrėžė
Į tavo sieną.

x x x 

Ties Ap. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu

Kai primiršit,
Kad gyvenimas begalinis,
Pasišildyt užeikit.

x x x 

Aušros vartų Dievo Motinos skundas

Per vartus praeinančius
Tyliai apraudu
Pati sidabru prie lentos prikalta.

x x x

Šv. Stepono bažnyčia

Pro išdaužtą vitražą
Balandis išskrido.
O gal Stuokos dvasia?

 

Šiaurės Atėnai. 2010 11 05

MIKAILIONIS VACLAVAS Read More »

PELECKIS MINDAUGAS                 (1975-2023)

 

Bobas Dylanas ant piliakalnio

I

– paklusnūs ruoniai zoosoduose vydo nurodymus –
– kometų audros, asteroidai turi savo kelią –
– kūrėjai pyksta, kai neišsimiega –

II

– ant suledėjusios žemės rasta nekonvertuojama valiuta –
– atneša neregėtus turtus: ramybę, sveikatą ir tikėjimą žmonija –
– bet lietus išplauna vandens ženklus, ir viskas dingsta pavėjui –

III

– ant šeštojo, nematomo Kernovo piliakalnio –
– stovi Bobas Dylanas –
– ir tyliai klausia vėjo, kada baigsis vidinė neramybė –

IV

– sukilėliai neramiai miega savo kalneliuose –
– šalti upeliai dar nelaukia grįžtančių paukščių –
– raudonas uogas nulesa išalkęs gamtininkas, ieškantis nematomo bunkerio –

(…)

– į pelkę išmetamas prasmės netekęs diplomas (ir jį lydintys
dokumentai) –
– audrapaukštis nugvelbia senąjį pasisveikinimą ddyth da –
– ir nejudindamas sparnų rodo taką ten link –

 

Pragaras

I

– batsiuvy, siūk toliau, batų mums dar prireiks –
– neisim gi pusbasiai į pragarą –
– išnirę iš savęs kaip cikliškai nusidirianti gyvatės oda –

II

– kaip gera vaikystėj buvo nieko nežinoti, tik jausti –
– skonį, kvapą, alkį, nuovargį ir dar kažką –
– ko dar nevadinome sapnais –

III

– o jei mūsų pragaras – kitos planetos rojus? –
– ir nėra jokio išsigelbėjimo nuo bėgimo į niekur –
– pro žvaigždžių dulkes, juodąsias skyles, tamsiąją materiją –

IV

– o jei kelias į rojų neprasideda pragare? –
– ir mes – tik idėja meistriškoje iliuzijoje –
– išdrožtoje riestoje pypkėje greta velnio ausies? –

V

– perskaitykime visus savo neparašytus laiškus iš naujo –
– perleiskime pragarą ultrakrepidarams, influenceriams, bebrų užtvankoms –
– dangoraižių laipiotojams, vandenyno šiukšlintojams, svajonžudžiams –

 

Man patinka apgaulė

Sekmadienis – diena, kai Dievas ilsisi, kelia siaubą; Dievas ilsisi, o tai tas pats, kaip išjungtas greitosios pagalbos telefonas.
Gintaras Beresnevičius

I

– man patinka, kai žiemą žada šaltą –
– pasimatymas vėluoja kelerius metus –
– (kalti horoskopai, pilnatys ir televizija) –

II

– man patinka apgaulė, kai gėris nugali blogį –
– viltis suteikia antrą gyvenimą –
– (katinai šypso į ūsą) –

III

– man patinka, kai kaubojus pasikinko kengūrą –
– bokso ringe kaunasi ežiai –
– (o kosminis laivas nuskrenda ne į tą planetą) –

IV

– man patinka, kai deginamos knygos, kurios luošino mūsų vaikystę –
– ir iki absoliutaus nulio sušaldoma begalybė svajonių –
– (kurios tapo košmarais) –

(…)

– man patinka muzika be stiliaus, kinas be žanro –
– poezija be natų, proza be poezijos –
– (datos be dienoraščių, grafičiai bažnyčiose, vilkai, nevirstantys šunimis) –

 

Tiesos šventykloje

I

– Čia nereikalauja paso, CV, motyvacijos –
– ir neklausia, kiek laiko –
– turi –

II

– Čia tik kaukolės mena gyvenimą –
– mina mįsles –
– ir eina tolyn –

III

– Čia nebijoma sūdyto žodžio –
– su jalapeno, chili –
– ar be –

IV

– Čia, jei meluoji, nepagiria –
– nemotyvuoja –
– ir tiek –

L

– Tiesos šventykloje tylima –
– nes nebėra ką kalbėt –
– (visi sapnai suskaičiuoti) –

 

Po potvynio

Ad Noe

I

– po potvynio –
– ir vėl teks troškinti saulėtas morkas –
– ir valgyti žemės spalvos duoną –

II

– tebebus telefonai –
– bet nebebus kam paskambinti –
– net jaukiausios iliuzijos nekels ragelio –

III

– nebereiks aplodismentų narcizui skaitovui –
– nebeveiks spynos, nes nebus ką rakinti –
– nevažiuos ekologinis transportas, – vėl visur eisim pėsčiom –

IV

– apokalipsė ateis kur kas keistesnė nei tiek fantazuota –
– tiesiog nieko nevyks –
– banalus blogis taps banaliomis sekundėmis –

V

– mes slapčia lauksim naujo povynio –
– nors mūsų sąmonė visada žinojo –
– niekas niekada nesikeis –

 

Testamentas

I

– kai mirsiu, nelaidokit jokiu būdu su kostiumu ar džinsais –
– tik su nutrintais treningais –
– ir skylėta maike –

II

– o dar geriau – sudeginkit –
– bet pelenus pameskit –
– ir jokio antkapio ar epitafijos –

III

– testamentu jums nepaliksiu nieko –
– lai sielą griaužia voverės –
– o kūną rimdo angelai –

IV

– kad neliūdėsite, žinau –
– bet ir neverkit, neraudokit –
– didelio čia daikto, – vėl kažkas išėjo –

C

– o jei netyčia rasite dienoraštį jaunų dienų –
– skaitykit tik apie dienas laimingas –
– jų buvo, – netgi trys –

 

Vasaros liūdesys (Juodoji saulė)

I

– sunki vasaros paklodė –
– užklojo akis ir sapnus –
– atėmė svajones ir apsvaigino –

II

– lyg didysis sprogimas –
– vasara ištaškė viltis į mažiausias daleles –
– iš kurių galvosūkį dėlios ruduo –

III

– aš ne aklas, aš tik mirštu –
– sakė tyliai rugpjūtis –
– rugsėjui prisėlinus pavojingai arti –

IV

– barzdotas šventikas pasmerkė melancholiją –
– depresiją, liūdesį ir neviltį –
– ir liepė visiems šokti neskambant jokiai muzikai –

V

– o kopose tyliai miegojo vabalas –
– bėgantis nuo pasaulio skausmo –
– į šviesų rudenį, į viltį –

 

Nėra nieko geriau už taiką ir pergalę

I

– besišypsanti moteris –
– ant suoliuko glosto žaliaakį, juodbruvą katiną –
– nebijok, viskas gerai, sako jam –

II

– tėvas perka sūneliui šokoladą –
– bet tik vieną, sutaria –
– ir abu taikiai eina namo pusryčiauti –

III

– moterys su vežimėliais –
– ramiai keliauja palei Didįjį Medį –
– ir aptaria nenaujas naujienas –

IV

– senolis parduoda trijų rūšių obuolius –
– saldžius, rūgščius ir ananasinius –
– ir dar avietes –

V

– o netolies –
– savo celėje meldžiasi atsiskyrėlis –
– kad tai, ką jis mato, niekada nesibaigtų –

 

Pilietis

I

– pilietis Kaktusas tave įskųs –
– paskambins kam reiks –
– pačiam velniui įsiteiks –

II

– pilietis Ambrozijus tave pagirs –
– giesmę tau sukurs –
– like’ais apdalins –

III

– pilietis Keturpėdis tavęs ilgėsis –
– laiškus visom kalbom rašys –
– o paskui išnyks –

IV

– pilietis Katinaitis tave prakeiks –
– ir negrąžins skolos –
– nebelankys tavo olos –

V.

– pilietis aš tavo tuštumos neužpildys –
– nelauks, kol užmigsi –
– bet niekad nepaliks –

 

Šiaurės Atėnai. 2023 06 09

PELECKIS MINDAUGAS Read More »

REI HATANO

 

 

Senas driežas.
Lengvai patamsėjusi
Veidrodžio nugarėlė

x x x

Tolimųjų kraštų
Nenumaldoma trauka.
Džiovintos gėlės

x x x 

Tirštų šešėlių
Skandinanti srovė –
Žibintas toli

x x x 

Baltieji žvangučiai.
Kol pakilsiu iš patalo
Verčia laukti ilgai

x x x 

Kokonas delnuos…
Tarsi laikyčiau ką,
Tarsi nieko

x x x 

Išdžiūvę Naros girios –
Amorfofalų tikros
Žvakės

x x x 

Rudens kaitra.
Medžiai rikiuotėje
Spjaudosi dulkėm

 

Iš japonų kalbos vertė Vytautas Dumčius.
Literatūra ir menas. 2011 m. rugsėjo 16 d.

REI HATANO Read More »