HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
ŽVIRINSKIS TADAS
kokia puiki šio
gimtadienio dovana –
čiurliai sugrįžo
x x x
Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.
x x x
Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiog slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš”.
x x x
Tamsi Neries kilpa
Bergždžiai bando sučiupti
Mėnulio pilnatį.
x x x
Kaip danguje, taip ir žemėje:
Mėnuo dyla, o mylimoji
Vėl laikosi dietos.
x x x
Miestas ramiai guli prie kojų
It paklusnus medžioklinis šuo
Prie merdėjančio šeimininko
x x x
Zylės ir bukučiai
Godžiai graibsto saulėgrąžas
Nuo mano širdies linijos.
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
Tūkstantis miligramų antibiotiko
Vietoje tūkstančio sveikinimų –
Dar vienas žingsnis amžinybės link.
x x x
Gegutės „kukū” – tai binarinis kodas –
Kaip būrimasis ramunės žiedlapiais,
Kaip 1:0 neišvengiamam nebūties triumfui.
x x x
Žalioji ežero akis įsiurbia dangų,
Nenutuokdama, kad po debesų vokais
Skliauto žydrynė pavydi žalimos.
x x x
Kosulys – tai surezonavę širdies dūžiai,
Šaudant tuščiomis atodūsių salvėmis
Į pavasario orą, kupiną svetimos meilės.
x x x
Raižyto stiklo taurėje skęsta
Neišsipildę planai ir svajonės –
Prisiliesiu prie Škotijos nors liežuviu.
x x x
Šviesa per prievartą man – nemiela.
Bet šiąnakt gatvės stulpas apšviečia
Kažkieno leidžiamus muilo burbulus.
x x x
Vaivorykštės tiltas sujungia
Du penkiaaukščius. Čiurlių eskadrilė
Pakyla aukščiau audros debesų.
x x x
Ilgiausios birželio dienos – apgaulingos:
Jos – tarytum jonvabalių spingsulės:
Mirguliuojančiai šviečia, bet nešildo.
x x x
Išretėjęs mylimosios plaukų krioklys
Nebeglosto apšarmojusios krūtinės:
Užšalo mudviejų jausmai ir indėliai.
x x x
Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiogiai slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš”.
x x x
Nuolatinis skausmas atbukina empatiją.
Nebegailiu savo vaikų, įsipjovusių pirštą,
Bet kaskart krūpteliu, kostelėjus motinai.
x x x
Devyniolikto amžiaus Jėzus rodo širdį,
Bet dvidešimt pirmame šimtmetyje
Labiau vertinami žemiškieji donorai.
x x x
Nupigintame šakotyje
Regiu save: kiek suklypęs,
Bet vis dar besišakojantis.
x x x
Birželio laužai – švyturiai artėjančiai
Tamsai. Per vasaros alsą ir karštį
Sugrįžtančiai it pavarytas šuo.
x x x
Pavargę saulės zuikučiai
Taikiai parpia, susiglaudę
Sidabriniame mėnulio lopšy.
x x x
Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…
x x x
Užkimus griežlė prieš pat saulės laidą
Nepaliaujamai tarška: krekšt krekšt!
Niekaip neišsiburdama: myli ar ne?
x x x
Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.
x x x
Alsų liepos vakarą geradariauju:
Nutilusiam giedorėliui falcetu
Pasakau, kad esame vieno kraujo.
x x x
Tavo plaukai kvepiai auksavabaliais.
Nors pavasaris – jau praeity, bet laukia
Vasarinio medaus kopinėjimas.
Šiaurės Atėnai. 2022 08 05
RAČKAITIS VYGANDAS
Laiko verpetuose
Laiko verpetuose
viskas, kas žemiška,
laikina ir pažeidžiama.
x x x
Puntuko akmens
atmintyje samanoja
atslinkę ledynai.
x x x
Kryžmų vėjų
pagairėje pražilo
milžinkapis.
x x x
Ten užmirštame
pilkapyje dūlėja
akmenų vainikai.
x x x
Skraji blezdinga
jau neatneša ugnies
alko aukurui.
x x x
Giliai miega
akmenimis vainikuoti
mano proseniai – baltai.
x x x
Nebežinau,
ar dar likę manyje
jotvingių kraujo.
x x x
Drengia šaltas lietus.
Nėra kam atkelti
žalvarinių vartelių.
x x x
Dienomis ir naktimis
pakelės koplytstulpyje
budi Rūpintojėlis.
x x x
Žilvino krauju
kasmet dažo ruduo
drebulių lapelius.
x x x
Aukštuose kalneliuose
motinėlių ašarom rėdyti
sūnaitėliai guli.
x x x
Niekada neužmiršiu,
kaip pokario kaime
įaugo į mus baimė.
x x x
Kruvinai žydi pelargonijos.
Pereina per širdį
Sausio 13-oji.
x x x
Niekur neskraidyk,
žiemok, auksaake, tarp
senų mano knygų.
x x x
Tamsžalio eglyno
tylus siaudesys terpiasi
į bežodę ryto maldą.
x x x
Kupina sengirė
vakaro šešėlių.
Gilėja spengi tyla.
x x x
Šįryt klausausi,
kaip genys skanduoja
bundančio miško pulsą.
x x x
Vėjų Močia ragina
šiltus vasarius vėjus
plėšti ežerų ledą.
x x x
Padangėn pakilęs
vyturys įgarsina
saulės spindulį.
x x x
Sidabražvynių šalvių
akimis žiūri upė.
Prisiminiau Šešupę.
x x x
Šilo vasaros naktis.
Koks intymus dvilapių
blandžių kvepėjimas!
x x x
Pučia gairingi vėjai.
Ar dar lydi mane
močiutės maldos?
x x x
Pakiliai ošia pušys.
Lyg giedotų šįvakar
džiugesio psalmę.
x x x
Pabuvome vasaroje.
Tamsėja vandenys.
Vėl elgetiškas ruduo.
x x x
Dar mirguoja drugelių
šokiai. Virš žydinčių jurginų.
Vėjai išnešė jų spalvas.
x x x
Durpžemin įsigėrė
vandenžolių kvapas.
Išsivadės pelenuos.
x x x
Žvaigždžių rasa
užkrito brydes pievose.
Rūdija mano dalgis.
x x x
Prieš akis galukelė.
Nesigirdi žingsnių.
Bijau atsigręžti atgal.
Šiaurės Atėnai. 2023 04 21
MIKAILIONIS VACLAVAS
Iš ciklo „Pasivaikščiojimai po Vilnių”
Gedimino pilies bokštas
Karūna ant Vilniaus galvos
Iš raudonojo aukso plytų,
Gerai išdegtų.
x x x
Neries balsas
Vilnia, gana tarp kalvelių lakstyti,
Duok rankutę –
Į nemunus trauksim.
x x x
Šv. Jonų bažnyčios varpinė
Kiek beužmatau
Per amžių galvas –
Vis bėgat, žmonės, ir bėgat…
x x x
Universitetas: Kazimieras Simonavičius
O į dangų vis kils
Bokštai ir varpinės –
Daugiapakopės raketos.
x x x
Kiemelyje prie Šv. Kotrynos bažnyčios
„Linksminkimos”, –
Vinimi vaikėzas įrėžė
Į tavo sieną.
x x x
Ties Ap. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu
Kai primiršit,
Kad gyvenimas begalinis,
Pasišildyt užeikit.
x x x
Aušros vartų Dievo Motinos skundas
Per vartus praeinančius
Tyliai apraudu
Pati sidabru prie lentos prikalta.
x x x
Šv. Stepono bažnyčia
Pro išdaužtą vitražą
Balandis išskrido.
O gal Stuokos dvasia?
Šiaurės Atėnai. 2010 11 05