HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
REPAR PRIMOŽ (1967)
(Slovėnija)
Miškas vidury sodo
stirna nustebusi žiūri
į žmogų
x x x
Nuostabu:
mano mamos šypsena
o ji jau amžinybėj
x x x
samanos
mėnesienos
galvugalyje
x x x
miškai, varpai
varpai, miškai
per siūles dievas vos girdimai skamba
x x x
iš senos mokyklos
liko
tik aprūdijusios grotos
x x x
Ivanovo uolos.
Nekart įveiktais pasaulio tarpekliais
kopia vienuolis.
x x x
Šviesos atspindžiai
ežere. Šventas didžios
ikonos veidas
x x x
Baltai įkaitęs kardas tirpdo
širdį: kitas dievas įžengia
į nepažįstamą vyzdį
x x x
Mano įskaudusios akys
ieško balzamo po
degančiu krūmu
x x x
Kalnų ožkos veidas
klausia, ką ketini,
stirnele
Iš slovėnų kalbos vertė Vytas Dekšnys.
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, “Vaga”, 2009
RISTIČ J. DRAGAN (1948)
(Serbija)
moja lėktuvui –
vaikas neprisimena paskutinio
bombordavimo
x x x
pirmas saulės spindulys
nušviečia karo griuvėsius –
raivos katė
x x x
pajūrio saulė
nušviečia ir žuveles
lėkštėje
x x x
papūtė vėjas –
sukruto žuvytės
ant skėčio
x x x
sniegas
grimzta į tamsą –
sapnas
x x x
kraustaus į naują butą –
voras kertėj
jau čia
x x x
rožės krūmas –
man trūksta tik tos
nuskintosios
x x x
arčiausia Dievo –
virš kalvos kyšo
kaimo kapinaitės
x x x
du žvitrūs senberniai –
aš ir mano šuo stebime
moteris gatvėje
x x x
zoologijos sodas –
gervė ant vienos kojos
žvelgia į niekur
Iš slovėnų kalbos vertė Vytas Dekšnys.
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, “Vaga”, 2009
RODRIGUES DAVID (1951)
(Portugalija)
Gležni vyšnios žiedlapiai
virpėdami vėjyje audžia
tvirtą vaisių formą.
x x x
Jūros banga
savo galios viršūnėje yra jau
tik sauja purslų.
x x x
Ežeras
tik pučiant vėjui
regi savo bangas.
x x x
dailūs kraštai lyg ąsos –
amfora upės tėkmėj
trokšta jos siekiančių rankų.
x x x
Nuo medžio krenta lapas
dar žalias:
“Jau vėlu! Jau turiu eiti!”
x x x
Karnavalas.
Migdolų medis
persiregia sniegu.
x x x
Naktis rami.
Vėjas
tik mano sapne.
x x x
Mėnuo,
nukabintas nuo dangaus,
apšviečia išvykstantį traukinį
x x x
Saulė pajudina blakstienas.
Lėktuvo šešėlis
nubėga žole.
x x x
Granatai.
Visai pamiršau, kad iš jų
lieka tik prisiminimai.
Iš portugalų kalbos vertė Arvydas Makštutis.
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, „Vaga“, 2009