KAGAMI SHIKŌ 各務支考 (1665-1731)
Gimė Mino provincijoje (Gifu prefektūra), bet dar vaikystėje neteko tėvų ir tapo pasiuntinuku budistų vienuolyne. Budistų vienuolyne tarnavo dešimt metų, po to grįžo į pasauliečių pasaulį. Jo literatūrinį pirmą kartą pripažino žymus haiku poetas Iwata Ryoto (1661-1717), o 1690 m. jis tapo vienu iš Basho mokinių. Basho gyvenimo pabaigoje jis lydėjo savo šeimininką iš Iga provincijos (Mie provincija) į Osaką ir jam iki paskutinės mirštančio poeto valios. Po Basho mirties padėjo tvarkyti ir išleisti jo poeziją. Tuo pačiu buvo Basho poetinės mokyklos Mino provincijoje vadovas. Daug keliavo po Japoniją, rašė populiarius esė apie poezijos meną.
x x x
Pipirų gavęs
Smunku į nuošalų kampą…
Brrr, koks šaltis!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
O klevai rudeniniai!
Ir paukščiams keleiviams
Jūs nutvilkot sparnus
x x x
Treles savo išmainė
Lakštingala –
Šėlsta audra
x x x
Jums pavydžiu rudens,
Klevo lapai!
Nukrisit pačiam gražume
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius
O klevo lapai!
Jūs nutvilkote sparnus
Pralekiantiems paukščiams.
x x x
Kaip tau pavydžiu!
Tu pasieksi grožį neregėtą
Ir nukrisi, klevo lape!
Iš anglų kalbos vertė Donatas Kajokas.
Septintas mėnuo. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999