TANEDA SANTOKA 種田山頭火 (1882-1940)
Poetas gimė Yamaguchi prefektūros Hofu miestelyje žemę turinčioje šeimoje. Kai jam buvo vienuolika metų, nusižudė mama, ir jį užaugino senelė. 1902 m. įstojo į Waseda universitetą Tokijuje kaip literatūros studentas. Besimokydamas pradėjo gerti ir 1904 m. meta mokslus. 1906 m. tėvas parduoda žemę ir atidaro alaus sake daryklą. 1909 m. poetas veda mergaitę iš gretimo kaimo Sato Sakino, kuri 1910 m. kuri pagimdė sūnų. 1911 m. pradėjo spausdinti Ivano Turgenevo ir Guy de Mopasano verimus žurnale „Seinen” (青年, Jaunimas). Tais pat metais prisijungė prie haiku grupės. 1913 m. Santoka buvo priimtas žymaus haiku reformatoriaus Ogiwara Seisensui, kuris laikomas laisvos formos haiku judėjimo pradininku. 1916 m. jis tampa redaktoriumi Seisensui haiku žurnale „Soun” (層雲, Sluoksniuoti debesys). 1919 m. mirė močiutė ir Santoka palieka šeimą, ieško darbo Tokijuje. 1920 m. išsiskiria su žmona ir netrukus miršta tėvas. 1924 m. jis bandė nusižudyti po traukinio bėgiais. Laikraščio reporteris jį atvežė į Soto zen šventyklą Hoonji. Kitais metais jis įšventinamas į Soto sektą. 1926 m. jis išvyksta į pirmąją pėsčiųjų kelionę. Kelionės tęsiasi trejus metus. 1934 m. išvykęs į žygį sunkiai susirgo ir grįžęs namo bandė nusižudyti. 1936 m. vėl pradėjo vaikščioti ir ketino sekti poeto Basho takais, bet po aštuonių mėnesių grįžo namo. 1940 m. spalio 11 d. mirė miegodamas. Jis išleido septynis eilėraščių rinkinius.
x x x
Jūron veidą
Atgręžęs per dieną tyliu…
Potvynis plūsta
x x x
Nagus karpaus
Per amžių amžius
Esu kelyje
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Tolsta figūra.
Drengia šlapiai šalta
Žiemos šlapdriba
x x x
Drugio virpantis skrydis!
Štai ten, virš blizgančio
Čerpių stogo
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
danguj – nė debesėlio
žvelgiu pro taurę stipraus gėrimo
kokia sodri spalva!
x x x
ryžių baltis
marinuotų slyvų raudonis
štai lobiai!
x x x
peršlapęs ligi kaulų
šis akmuo
rodo kelią
x x x
šitasai kūnas
vis dar gyvas
pakasiau jį
x x x
girtutėlis
išmiegojau
su svirpliais!
x x x
brendu per
išdžiūvusią
upę
x x x
būta rankų
kurios
pakasydavo
x x x
vyrai ir moterys pirtyje
susišūkčioja
per pertvarą
x x x
bangų mūša
tai toli tai arti
kiek liko gyventi?
x x x
nebėr namų
kur tikėčiausi išmaldos
virš kalno – debesys
x x x
žemės šaltis žemės šaltis
patikiu jam
savo karščiuojantį kūną
x x x
vienas verduosi
vienas valgau –
naujametinė sriuba
x x x
užkuriu
laužą
vienam
x x x
kaip turėčiau atrodyti
iš nugaros
nueidamas dulksnoje?
x x x
net į geležinį
mano išmaldos dubenėlį –
kruša
x x x
einu
per tarmes
kurių nesuprantu
x x x
kelyje
išklibo
dantis
x x x
medžių atspindžiai
debesų atspindžiai
plaukia negyva katė
x x x
sėdžiu
savo tarmės
vidury
x x x
visą dieną
kalnuose
skruzdės irgi kopia
x x x
ryžiai
klusnūs iš prigimties
ima virti
x x x
puikūs rytai!
nukritę lapai
nukrisiantys lapai
x x x
tyluma
sniegas
krinta ant sniego
x x x
sninga
tarp krintančių snaigių
vienas laužą kuriu
x x x
jokio noro numirti
jokio noro gyventi
esu pučiamas vėjo
x x x
toli viršūnėse
spindi sniegai
eisiu
x x x
niekas
aplankyt neateina
rausta pipirai
x x x
sėdžiu
vystančių žolių
gražume
x x x
pelėdai – pelėdos
man – mano
nemiga
x x x
brisdamas per upę
niekam konkrečiai
sudie!
x x x
saulėtekio raudonis
saulėlydžio raudonis
nėr ką valgyti
x x x
skaisti šios nakties mėnesiena
štai luotas
kuriame nakvosiu
x x x
dangus
manęs nežudo
jis verčia eiliuoti
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius.
6 japonų poetai. Vilnius, Apostrofa, 2022