YOSA BUSON 与謝蕪村 (1716-1784)
Tikroji pavardė yra Taniguchi. Gimė Kema vietovėje netoli Osakos. Tėvas buvo kaimo seniūnas, vedęs merginą iš gretimo Yosa kaimo, kurio vardą kaip slapyvardį naudojo poetas. Vaikystėje Buson gavo gerą išsilavinimą, skaitė japonų ir kinų klasikus, mokėsi tapybos. Sulaukęs 17 m. išvyksta į Edo, kur planavo toliau mokytis tapybos, bet susipažįsta su poetu Hayano Hajin (1676-1742) ir tampa jo mokiniu. Hayano tęsė Basho poetinės mokyklos tradicijas, nors tuo metu ši mokykla jau buvo praradusi tradicijas. Mirus mokytojui Buson apie dešimt metų klajoja po šalį, kol pagaliau apsistoja Kijote ir gyvena iki mirties. Kol buvo gyvas, labiau garsėjo kaip dailininkas ir vienas iš judėjimo „dailininkai intelektualai” (bunjinga) aktyviausių narių. Be piešinių yra palikęs esė ir poezijos rinkinių.
x x x
Prapliupo vasaros liūtis.
Po žolėm bailiai gūžias
Kaimelio žvirbliai
x x x
Ant šakos
Tupinėja fazanas, nemiega.
Tai ilgumas nakties!
x x x
Mėnesiena krypsta
Į vakarus, į rytus –
Šešėliai gėlių
x x x
Samanas merkia
Ir merkia lietūs rudeniai.
Grimstu į praeitį
x x x
Vakaro vėjas.
Plakas bangelės
Į melsvojo garnio kojas
x x x
Rudens sutemos gula.
Šiemet aš
Vienišesnis nei pernai
x x x
Kelias aukštyn
Žydinčių slyvų kvapai
Mėnulio švytintis nimbas
x x x
Užplūdo liūdesys…
Blaško vėjas rudens
Meškerės valą
x x x
Netvarkęs metu
Gaivesiu kvepiantį rūbą…
Pavasario pavakarė
x x x
Užsisklendęs savo vienatvėj
Net lazdą pamiršau…
Rudens vakaras
x x x
Žydinčių rapsų laukai.
Rytuose boluoja mėnulis,
Saulės žara vakaruos
x x x
Pliaupia pavasario lietus.
Mėlynon jūron plūsta
Drumstas vanduo
x x x
Regiu žuvytes
Ir dugną upelio regiu
Kokia gelmė rudeninio vandens!
x x x
Atslenka vakaras
Tik slyvų žiedai
Švyti, baltuoja
x x x
Senas šulinys.
Žuvys, gaudančios uodus,
Patamsy teškenas
x x x
Pavasario pavakarė.
Lapė pavirto
Jaunąja princese
x x x
Nesibaigiantis gegužio lietus.
Užmyniau kelis skatikus
Vandeny valtelės dugne
x x x
Naktinė orchidėja
Kvapus savo slepia
Žiedo baltume
x x x
Kriaušės sužydo…
Laišką skaito mergaitė
Mėnulio šviesoj
x x x
Žaibo blyksny
Grumesys išsisklaido…
Lietaus lašai ant bambuko
x x x
Ilga ilga diena.
Fazanas nutūpė
Ant tilto. Nepakyla
x x x
Nukritę sausmedžio lapai.
Po kiekvienu jų
Zyzia uodas
x x x
Įsižiebia
Žvakė, kita…
Vėlus pavasario vakaras
x x x
Mėnesienos naktis…
Medžiai nudžiūvę apsipylė
Žiedais lyg baltosios slyvos
x x x
Vėjas vakaris.
Rytuose renkasi
Lapai nukritę
x x x
Pavasario lietus.
Užslenka sutemos,
Ir traukias ši diena
x x x
Šerkšnas aplink per šimtą mylių.
Plaukiu valtele,
O kelrodis – mėnuo
x x x
Dvi puikias lėlytes
Iš dėžutės ištraukė –
Veidų jų pamiršt negali
x x x
Ramybė aplink
Ežero gelmėje
Debesų kamuoliukai vis plaukia
x x x
Krintant girdžiu
Sniego dribsnius.
Tirštėjanti nakties tamsa
x x x
Kaskart nubyrėjus žiedams
Vis labiau senstant,
O slyvų šakelės!
x x x
Vakaro lietus.
Paslaptingu balsu
Rupūžės kurkia
x x x
Ir keptuvė, ir puodas,
Ir nakvynė puiki.
Ryto rasa
x x x
Kamparmedžio šaknis
Plauna lėtai
Rudens lietūs
x x x
Išsiskiria žmonės,
Kopiantys per kalnus.
Išdegęs laukas
x x x
Vasaros mėnesiena.
Klampynėj šviesu,
Kur mėgsta ilsėtis vandeniai
x x x
Senosios šventyklos
Suvargusios glicinijos.
Lapkryčio metas
x x x
Aš išeinu.
Tu lieki.
Du rudenys
x x x
Apgaubia kalnus sutema.
Tirštėja ir blausias
Klevo lapų raudonis
x x x
Senas kalendorius.
Skaito sutras.
Taip kerinčiai, žavingai
x x x
Rudens vėtra pakilo.
Klupdamas, sunkiai vilkdamas kojas,
Traukia žirgas namolia
x x x
Žydi vijokliai.
Melsvo žiedo taurelėj
Bedugnė gelmė
x x x
Pavasario jūra.
Visą dieną kyla ir slūgsta,
Slūgsta ir kyla
x x x
Šventykloj
Ant varpo nutūpęs
Snaudžia drugelis
x x x
Vienas ant kito
Du trys lapeliai nubiro…
Vysta bijūnas
x x x
Gėla į širdį…
Miegamajam užmyniau
Šukas mirusios žmonos
x x x
Žiemos mėnesiena.
Čeža po kojomis
Akmenėliai maži
x x x
Turguj
Skamba galandami peiliai –
banginį parduoda
x x x
Lietinga diena.
Persikų žieduos skendi užeiga
Tolimojoje sostinėj
x x x
Teka saulė…
Kalnų šešėliai
Ir elnias prie vartų
x x x
Virtinė laukinių žąsų.
Kalnų šlaituose
Įspaustas mėnulis
x x x
Trumpa naktis.
Nakties trumpume
Skleidžias bijūnas
x x x
Šventadienio sapnas.
Pupeles raudonąsias
Verda namuos
x x x
Šalna.
Džeržgia į geležį
Dantys pelių
x x x
Šalti žiemos mėnesiai.
Šventykla be vartų.
O aukštybė dangaus!
x x x
Giraitėj žiema.
Įkirtęs kirvį geriu
Kvapą įstabų
x x x
Boluoja rasa.
Ant kryklės spyglio
Kiekvieno po lašą
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius
Macugaokoj
Vienuolės nemokšiškai verda
Saldžius vynus
x x x
Bukanosė lėlytė.
Matyt, mama pamiršo
Patampyti nosytę
x x x
Ekisui upe
Nuvytę svogūnlaiškiai plaukia.
Šalvena…
x x x
Nuskintas
Bijūnas į vakarą
Suglebo
x x x
Baigias pavasaris.
Rašinėtojais piktinas
Poetai
x x x
Dingteli mintis –
Ryžių laukus suarė slapčia
Pavasario vandenys
x x x
Pavasario vandenys
Plaukia kraštuosna
Kalnų kur nėra
x x x
Išvargęs žygeivis
Drumstą pavasario vandenį
Brenda
x x x
Maža valtele
Kažkur keliauja šventikas…
Pavasario potvynis
x x x
Palaikėn valtelėn
Sodina moterį beprotę.
Pavasario potvynis
x x x
Dubenėlius
Švariai išplovęs semiu
Pavasario vandenis
x x x
Tilto nėra,
Ir saulė jau sėda…
Pavasario potvynis
x x x
Kelionmaišį metu…
Virpteli, sudreba žemė
Vasaros laukuos
x x x
Einu ir einu
Vasaros plačiais laukais.
Vietoj žingsniuoju
x x x
Vasaros laukais
Žingsniuoju pro pilkapį,
Kur guli Sanekata
x x x
Pavasarinės liūtys…
Gūžias upės pakrantėj
Namelių pora
x x x
Pila gegužio liūtis…
Lyg Fudži kalną grąžint
Į ežerą norėtų
x x x
Ilgos liūtys
Išblaškė gėles
Prie Budos kojų
x x x
Pagalvojau, –
„Jau vienuoliai actą gamina…”
Rudens vėjai
x x x
Du kaimeliai
Ir vienas palūkininkas…
Žiemos giraitė
x x x
Kaimelis tūno
Tarp apsnigtų miškų.
Žmonės čia – beždžionės
x x x
Nykūs žiemą
Brūzgynai Mijošino kalno
Papėdėse
x x x
Ilgus žiemojimas.
Kažkur širdies gilumoj –
Jošino kalnai
x x x
Karščiu diena alsuoja.
Vien bevardžiai vabalėliai
Šoka, baltuoja
x x x
Semia dviese
Rieškučiomis vandenį.
Drumsčias vermė
x x x
Kopia į kalvą
Liūdesio prislėgtas.
Dygliakrūmiai žydi
x x x
Lėtai lėtai
Slenka, kaupiasi dienos.
Dar senatvė toli!
x x x
Laiminga pora,
Nors tėvų už akių suderėta,
Keičia vasaros rūbą
x x x
Naktis. Miglotas
Rūškanas mėnuo. Maunuos
Kelnes savo plačias
x x x
Akmenynuose
Graudžiai sėda diena.
Išdegę laukai
x x x
Neprieinama
Tvirtovė aukštybėj boluoja.
Šviežia žaluma
x x x
Mėnuo dangaus
Vidury… Miestelį varganą
Pereinu nakčia
x x x
Rudens audra.
Nušvilpė raitelių būrys
Link Toba miestelio
x x x
Baltuoja slyva.
Koks tušas kvapnus
Šių nakvynės namų
x x x
Pavasario lietus.
It nušveistos pakrantėj
Mažutės kriauklelės
x x x
Pavasario jūra.
Nuo aušros lig sutemų
Mirguliuoja, pliuškena
x x x
Neapraizgė
Vienintelės Fuji viršūnės
Sodri žaluma
x x x
Gluosniai meta lapus.
Upelio vagoj kur ne kur
Akmenys sausi
x x x
Pavasaris praeina.
Sunkiai širdį suspaudžia
Bivos garsai
Paparčio šventi garsai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Baltuos slyvų žieduos
naktis virsta
rytojaus diena
x x x
Nuo žvakės
pridegu žvakę –
pavasario vakaras
x x x
Pavasaris
delsti mėgina
vyšnių žieduos
x x x
Nuraudoninęs slyvų žiedus
saulėlydis puola
ąžuolus ir pušis
x x x
Kalnų gegutė –
iš ko
ji gyvena?
x x x
Prirakinta valtis –
kur
pavasaris dingo?
x x x
Arbatžolių žiedai –
jie balti?
geltoni?
x x x
Spindi gastyčių laukai
mėnulis – rytuos
saulė – vakaruos
x x x
Mėnesiena
slenka į vakarus
gėlių šešėliai – į rytus
x x x
Prarieda sunkus vežimas
bijūnai
suvirpa
x x x
Bijūnai nubyra –
po du tris žiedlapius
vienas ant kito
x x x
Ant šventyklos varpo
drugelis
sau miega
x x x
Trumputė naktis –
sargybiniai
prausiasi upėj
x x x
Trumputė naktis –
pražysta
bijūnas
x x x
Trumputė naktis –
prie pagalvės
pertvara sidabruojas
x x x
Visą dieną svečiai
tarpais
bijūnų ramybė
x x x
Džiugina akį
meilužės vėduoklės
baltumas
x x x
Slyva neprinokus –
mergaitė
antakius raukia
x x x
Prieš baltąją chrizantemą
žirklės
akimirksnį sudvejoja
x x x
Uždegu žiburį –
geltonosios chrizantemos
išblunka
x x x
Atpūsti iš vakarų
nukritę lapai
renkas rytuos
x x x
Aš einu
tu lieki –
du rudenys
x x x
Rudens vakaras –
esama džiaugsmo
vienatvėj
x x x
Žingine namo –
klumpa arklys
žiemos vėjy
x x x
Budhai aukotos gėlės
atplaukia
žiemos upe
x x x
Pririštas arklys –
balnakilpės
pilnos sniego
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius.
Andriuškevičius A. Vėlyvieji tekstai. Vilnius, Apostrofa, 2010
Koks liūdnas kvapas!
Žydi slyvos šakutė
Raukšlėtoj rankoj.
x x x
Mėnuo pro ūką…
Varlės sudrumstė kūdrą.
Kur vanduo? Dangus?
x x x
Į vakarus eis
Mėnesiena, šešėliai
Žiedų – į rytus.
x x x
Koks varpas sunkus.
O ant paties jo krašto
Snaudžia drugelis.
x x x
Vėsus vėjelis.
Plaukia aidai vakare,
Palikę varpus.
x x x
Kvepia smilkalai.
Kiek jaunos kurčnebylės
Slapto žavumo.
x x x
Iškrito rasa,
Lašais apkibo visi
Erškėčio spygliai.
x x x
Kalnų upokšnis
Bėgo tykiau vis, tykiau…
Ledelis dugne.
x x x
Šaltis į širdį:
Gulant – užmyniau šukas
Mirusios žmonos.
x x x
Pjūklo džeržgimas
Žiemos vidurnaktyje, –
Oi varge, varge!
x x x
Po akmenskaldžio
Smūgio kibirkščių ugnis
Plaukia upeliu.
x x x
Rudenio vėjas
Akmenukais apmėto
Šventovės varpą.
x x x
Apmiriau smogęs
Kirviu… Koks žiemą kvapsnis
Dvelkteli miške!
Iš anglų kalbos vertė Jonas Juškaitis.
Seprintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Vasaros naktis trumpa!
Sutvaskėjo ant vikšro lapeliai
Rytmetinės rasos.
x x x
Bangos atsiritusios
Lyti melsvo garnio kojas.
Vakaro dvelkimas.
x x x
Užkopiu į kalvą
Liūdnas toks – ir ką gi:
Ten erškėtis žydi!
x x x
Du ar trys lapeliai
Nusileido viens ant kito…
Vainiklapį meta bijūnas.
x x x
Trumpa tu, vasaros naktie!
Tarp švendrynų praplaukia
Putų pursleliai lengvi.
x x x
Tarp savęs susigrumt
Du vienuoliai plėšikai nutolsta,
Vasaros žolėj išnykdami…
x x x
„Upėtakis jums dovanų!“ –
Beldžias gūdžią naktį
Žvejys į vartus.
x x x
Visai šalia kelio
Nakties lietuj išsisklaidė
Numestos vandens lelijos.
x x x
Senas kaimo šulinys.
Metės paskui mašalą žuvis…
Nykiai tekštelėjo gilumoj.
x x x
Taip skaisčiai šviečia mėnuo!
Nelauktai atsitrenkė manin
Aklasis – ir nusijuokė…
x x x
Prieblandoj uždegė lempą…
Savo spalvą prarado staiga
Gelsvos chrizantemos.
x x x
Senio meilė.
Jis tik pagalvojo: „Pamiršiu“, –
Lietus rudens.
x x x
Štai žirklės prieš ją,
Chrizatemą baltąją,
Mirksniui sustingo…
x x x
Sename tvenkiny
Dvi antikės… Žvalgia akylai
Iš meldyno šeškas.
x x x
Audra pakilo –
Tikriausiai jiems bus riesta,
Penkiems namukams.
x x x
Su žvake rankoj
Vaikšto po sodą žmogus –
Sudie, geguži…
x x x
Praskrenda antys,
Ratilai vandenyje,
Plaunant kauptuką.
x x x
Žiogai ant kuolų,
Ant užkardos kuolų, šviesoj
Vakarėjančioj…
x x x
Šunys nerimsta –
Grįžo kaiman preknešys,
Persikai žydi.
x x x
Vasaros upę,
Gera taip perbrist brasta –
Sandalai rankoj…
x x x
Nupjoviau galvą
Bijūno, nuotaikos nėr
Visą vakarą…
x x x
Vasario pūga.
Klumpa, kinkuoja namop
Mano kumelė…
x x x
Pūstelės vėjas –
Ir mirksniui pabals mažo
Tvenkinio paukščiai.
x x x
Sulūžęs skėtis…
Šikšnosparniui žiemoti –
Tai bent buveinė!
x x x
Naktį pelytė
Sukrebžda prie spingsulės –
Stingsta aliejus…
x x x
Bijūno žiedas:
Aukso drugys ir katė
Sidabraspalvė…
x x x
Drėgnas sniegutis…
Ir šiaudiniai sandalai
Senam tvenkiny.
Iš anglų kalbos vertė Donaldas Kajokas.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Žydi narcizai –
Kaip gražios moterys
Skaudančiom galvom.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Pavasario jūra
Per visą dieną
Vilnija vilnija.
x x x
Vyšnių žiedai
Ryžių laukų vandeny
Žvaigždės nakty be mėnulio.
Iš anglų kalbos vertė Sigitas Geda.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
kaip gražiai kyla
popierinis drakonas
į dangų virš elgetos būsto
Iš anglų kalbos vertė Romualdas Neimantas.
Gėlė ir poezija. Kaunas, Orientas,1992
Pavasario kruša:
Lietpaltis su skėčiu
Eina ir kalbasi.
x x x
Narcizų žiedai –
Kaip dailios moteriškės
Skaudančiom galvom.
x x x
Nuostabi diena!
Net ir kaimelyje niekas
Nieko neveikia.
x x x
Taip staigiai – audra;
Ir bloškiamas žvirbliukas
Griebias už žolės.
x x x
Sunkus vežimas
Pradarda pro šalį;
Suvirpa bijūnai.
x x x
Trumputė naktis.
Seklumoje teliko
Mėnesio skiautė.
x x x
Koks džiaugsmas bristi
Vasarvydy per upę
Su batais rankoj.
x x x
Kokie tolimi
Išsiilgtojo žingsniai
Krintančiais lapais!
x x x
Drugys paseno;
Bet jo siela dar žaidžia
Chrizantema.
x x x
Šventovė kalnuos.
Rytą mano rašalinėj
Sušalo rašalas.
x x x
– Nakvynės! – šaukė,
Mesdamas kardą. Lauke
Siautėjo pūga.
x x x
Žiema ir lietus.
Arfos stygomis staiga
Perbėga pelė.
x x x
Užsnigtas kaimas
Kalnuos. Giliai po sniegu
Vandens gurgesys.
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Poezija iš svetur. Vilnius, Baltos lankos, 2010
Nakties vėsumas!
Pagal savo šešėlį
Per sėklių einu.
x x x
LIGOS PATALE
Ūkana baltų gėlių…
Tiktai taip dabar išaušta
Man kiekvienas rytas.
Senovės Rytų poezija. Vilnius, „Vaga“, 1991