haikus.lt

Autoriaus vardas: Vytautas Dumčius

YAMAGUCHI SODO               山口素堂               (1642-1716)

   Gimė Yamaguchi Nobuaki vietovėje Kai provincijoje. Priklausė Basho poetinei mokyklai. Tuo pat metu mokėsi konfucionizmo filosofą Hayashi Gaho. Konfucionizmo principus bandė taikyti poezijoje, vėliau kaligrafijoje ir arbatos ceremonijoje. Išleistas vienintelis jo poezijos rinkinys praėjus 20 m. po mirties (1735 m.).

x x x 

Akyse – žaluma,
Gegutė – kalnuos.
Pirmieji skumbrių būriai

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

Pamatęs mėnesį,
Šešėlis grįžta namo,
Vesdamas mane.

x x x

Mano trobelė
Pavasarį! Taip, tuščia:
Bet joj yra viskas!

Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Poezija iš svetur. Vilnius, Baltos lankos, 2010

YAMAGUCHI SODO Read More »

FUMIKUNI NAKAMURA         史邦中村           (1662-1704)

   Gimė Aichi prefektūroje, Inuyama, Owari kaime. Dirbo gydytoju. Vėliau persikėlė į Kijotą. Jo haiku publikuojami „Sarumino”. Basho mokiniu tampa nuo 1690 m. iki gyvenimo pabaigos.

x x x

Nesibaigiančios pavasario liūtys…
Dabar vežiko vargai
Prasmę įgauna!

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

FUMIKUNI NAKAMURA Read More »

CHINSEKI                                 珍咳

 

Visai kaip žmogus
Beždžionė letenas sunėrė…
Vėjas rudens

 

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

CHINSEKI Read More »

UKO                                  羽紅　　　　(mirė tarp 1716-35)

    Buvo poeto Nozawa Boncho žmona. Po vyro mirties tapo vienuole.

x x x

Kad nesutepčiau,
Slepiu po rūbais siuvinį…
Pavasariniai lietūs

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

UKO Read More »

MATSUE SHIGEYORI (ISHU)          松江重頼                (1596-1670)

    Poeto Matsunaga Teitoku mokinys. Pagrindinis haiku kaip nepriklausomo žanro įtvirtintojas literatūroje. Jis inicijavo haiku žanro atskyrimą nuo renga žanro. 1638 m. parašo veikalą „Kefugigusa”, kuriame aptaria pagrindinius haiku principus, taisykles, rašymo techniką ir žodyną.

x x x 

Vasaros laukai.
Per juos linguoja lazdos
Maldininkų

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

MATSUE SHIGEYORI Read More »

YAMAZAKI SOKAN              山嵜宗鑑           (1465-1553)

   Gimė Omi provincijoje. Dirbo pas šogūną Ashikaga Yoshihisa rūmų kaligrafu, o po jo mirties tapo budistų vienuoliu. Daugiausia rašė renga stiliumi. 1615 m. sudarė pirmąją haikai žanro poetinę antologiją „Inutsukubashū”.

x x x 

Vėjas žvarbus
Drasko popieriaus skiautes lange…
Spalis – mėnuo bedievis

x x x 

Jei prikaltum
Prie mėnulio rankenėlę –
Vėduoklė nuostabi!

x x x 

Atrėmus žemėn
Letenas kurkauja eiles
Varlė

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

Rankas į žemę
Atrėmus deklamuoja
Savo eiles varlė.

x x x

Jei prie mėnulio
Pridėtum kotą, – kokia
Puiki vėduoklė!

Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Poezija iš svetur. Vilnius, Baltos lankos, 2010

YAMAZAKI SOKAN Read More »

HOSHINO TATSUKO             星野立子                (1903-1984)

 

Didžiuoju Buda
Už kalnų žiemos saulė
Nuslysta

 

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

HOSHINO TATSUKO Read More »

WATANABE SUIHA                渡辺水巴                (1882-1946)

    Gimė Tokijuje garsaus dailininko Watanabe Seitei sūnus. Jis priklausė grupei poetų į kurią įėjo Murakami Kijo, Iida Dakotsu ir kt. Eilėraščiuose aprašo gamtą ir išreiškia amžinosios ir paslaptingos egzistencijos garbinimą tradiciniu stiliumi. Jų temos – peizažai arba žmogaus gyvenimas gamtos didybėje.

x x x

Vaiski diena.
Ir siela mano taip pat…
Krinta lapai

x x x 

Kartu su žvirbliais
Lapus nukritusius mindau…
Liepsnojantis saulėlydis

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

Pavasaris šaltas.
Kosti ir kosti senas
Lėlininkas

x x x 

Pavasaris skuba.
Ir laiko beveik nebėra
Atsakyti į laišką

x x x

Pavasario vėjas
Valdas apžvelgt išviliojo.
Ir sosto lyg nėr

x x x 

Prabanga įkyrėjo…
Vaiski pavasario diena
Žaidžia mano širdy

x x x 

Aplinkui pilį
Gegužės potvynio vandeny
Valčių knibždynas

x x x

Pavasario potvynis.
Pasiruošė keletą valčių
Mii šventyklos vienuoliai

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

WATANABE SUIHA Read More »

TANEDA SANTOKA                 種田山頭火            (1882-1940)

   Poetas gimė Yamaguchi prefektūros Hofu miestelyje žemę turinčioje šeimoje. Kai jam buvo vienuolika metų, nusižudė mama, ir jį užaugino senelė. 1902 m. įstojo į Waseda universitetą Tokijuje kaip literatūros studentas. Besimokydamas pradėjo gerti ir 1904 m. meta mokslus. 1906 m. tėvas parduoda žemę ir atidaro alaus sake daryklą. 1909 m. poetas veda mergaitę iš gretimo kaimo Sato Sakino, kuri 1910 m. kuri pagimdė sūnų. 1911 m. pradėjo spausdinti Ivano Turgenevo ir Guy de Mopasano verimus žurnale „Seinen” (青年, Jaunimas). Tais pat metais prisijungė prie haiku grupės. 1913 m. Santoka buvo priimtas žymaus haiku reformatoriaus Ogiwara Seisensui, kuris laikomas laisvos formos haiku judėjimo pradininku. 1916 m. jis tampa redaktoriumi Seisensui haiku žurnale „Soun” (層雲, Sluoksniuoti debesys). 1919 m. mirė močiutė ir Santoka palieka šeimą, ieško darbo Tokijuje. 1920 m. išsiskiria su žmona ir netrukus miršta tėvas. 1924 m. jis bandė nusižudyti po traukinio bėgiais. Laikraščio reporteris jį atvežė į Soto zen šventyklą Hoonji. Kitais metais jis įšventinamas į Soto sektą. 1926 m. jis išvyksta į pirmąją pėsčiųjų kelionę. Kelionės tęsiasi trejus metus. 1934 m. išvykęs į žygį sunkiai susirgo ir grįžęs namo bandė nusižudyti. 1936 m. vėl pradėjo vaikščioti ir ketino sekti poeto Basho takais, bet po aštuonių mėnesių grįžo namo. 1940 m. spalio 11 d. mirė miegodamas. Jis išleido septynis eilėraščių rinkinius.

x x x 

Jūron veidą
Atgręžęs per dieną tyliu…
Potvynis plūsta

x x x 

Nagus karpaus
Per amžių amžius
Esu kelyje

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

Tolsta figūra.
Drengia šlapiai šalta
Žiemos šlapdriba

x x x 

Drugio virpantis skrydis!
Štai ten, virš blizgančio
Čerpių stogo

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

danguj – nė debesėlio
žvelgiu pro taurę stipraus gėrimo
kokia sodri spalva!

x x x

ryžių baltis
marinuotų slyvų raudonis
štai lobiai!

x x x

peršlapęs ligi kaulų
šis akmuo
rodo kelią

x x x

šitasai kūnas
vis dar gyvas
pakasiau jį

x x x

girtutėlis
išmiegojau
su svirpliais!

x x x

brendu per
išdžiūvusią
upę

x x x

būta rankų
kurios
pakasydavo

x x x

vyrai ir moterys pirtyje
susišūkčioja
per pertvarą

x x x

bangų mūša
tai toli tai arti
kiek liko gyventi?

x x x

nebėr namų
kur tikėčiausi išmaldos
virš kalno – debesys

x x x

žemės šaltis žemės šaltis
patikiu jam
savo karščiuojantį kūną

x x x

vienas verduosi
vienas valgau –
naujametinė sriuba

x x x

užkuriu
laužą
vienam

x x x

kaip turėčiau atrodyti
iš nugaros
nueidamas dulksnoje?

x x x

net į geležinį
mano išmaldos dubenėlį –
kruša

x x x

einu
per tarmes
kurių nesuprantu

x x x

kelyje
išklibo
dantis

x x x

medžių atspindžiai
debesų atspindžiai
plaukia negyva katė

x x x

sėdžiu
savo tarmės
vidury

x x x

visą dieną
kalnuose
skruzdės irgi kopia

x x x

ryžiai
klusnūs iš prigimties
ima virti

x x x

puikūs rytai!
nukritę lapai
nukrisiantys lapai

x x x

tyluma
sniegas
krinta ant sniego

x x x

sninga
tarp krintančių snaigių
vienas laužą kuriu

x x x

jokio noro numirti
jokio noro gyventi
esu pučiamas vėjo

x x x

toli viršūnėse
spindi sniegai
eisiu

x x x

niekas
aplankyt neateina
rausta pipirai

x x x

sėdžiu
vystančių žolių
gražume

x x x

pelėdai – pelėdos
man – mano
nemiga

x x x

brisdamas per upę
niekam konkrečiai
sudie!

x x x

saulėtekio raudonis
saulėlydžio raudonis
nėr ką valgyti

x x x

skaisti šios nakties mėnesiena
štai luotas
kuriame nakvosiu

x x x

dangus
manęs nežudo
jis verčia eiliuoti

Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius.
6 japonų poetai. Vilnius, Apostrofa, 2022  

TANEDA SANTOKA Read More »

SAITŌ SANKI                            西東三鬼                (1900-1962)

    Gimė Tsuyama mieste, Okayama prefektūroje. Jo tėvas buvo mokyklos prižiūrėtojas ir menininkas mėgėjas, poetas bei kaligrafas, o motina samurajų palikuonė. Anksti neteko šeimos, augo pas vyresnįjį brolį. 1925 m. baigė odontologijos koledžą. Brolis pasikvietė jį į Britų Singapūrą, kad panaudotų savo odontologiją, bet didėjančios antijaponiškos nuotaikos privertė grįžti į Japoniją 1929 m. Pirmasis Saitō haiku pasirodė 1933 m. Jo haiku buvo nihilistinis ir ciniškas, laisvai atsistatęs nusistovėjusių taisyklių, o jo kūryba buvo populiari ir pripažinta. 1948 m. ėmė leisti žurnalą Haiku, o 1954 m. persikelia į Tokiją, kur išleido tris haiku rinkinius. 1961 m. poetui buvo atlikta skrandžio vėžio operacija.

x x x 

Mane
Ir žmogų anam krante
Sujungia vėjas žvarbus

x x x 

Vartalioja jūra
Kaulus didžiulės žuvies.
Rudens sutema

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

Tik dangus
Virš veido baidyklės
Nulaužtos

x x x 

Karšta, tamsu,
Minios žmonių, laukiančių
Saliuto

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

SAITO SANKI Read More »