Žinoma, kad jis buvo pareigūnas Omi mieste. Vienos viešnagės Edo mieste jis susipažysta su poetu Basho ir tampa jo mokiniu. 1717 m. jis nužudė savo vyresnįjį prižiųrėtoją už nesąžiningumą. Vengdamas bausmės jis pasidaro seppuku.
x x x
Šalta naktis. Įsipina jūron Krioklio šniokštimas
x x x
Plikuos rudens laukuos Staugia vėjas. Ir balsas, raginąs arklį
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Gimė Nagojos mieste. Buvo turtingas prekybininkas, turėjęs savo parduotuvę ir buvo miesto vyriausiasis valdininkas. Kaip haiku poetas, dalyvaudavo ir rengdavo haiku vakarėlius. Gyvenimo pabaigoje susidomėjo ir praktikavo arbatos ceremoniją.
x x x
Su pavasario vėjais Bando jėgas Vyturys
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Gimė Yamashiro mieste netoli Kioto. Moteris. Kurį laiką tarnavo Kioto teisme. Tapo Kawai Saemon, plokščiadugnių baržų agento iš Otsu žmona. Vyrui mirus 1686 m. ji tapo vienuole. 1689 m. ji susipažino su poetu Basho, dažnai kviesdavosi į svečius. Buvo dviejų jo antologijų bendradarbių.
x x x
Laukiu pavasario. Sumišo su ledais Žiedlapių dulkės
x x x
Kas slapčiomis Stebi mano šešėlį? Lapas nukritęs
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius
Gimė Kanazawoje ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Kijote dirbdamas gydytoju. Jis buvo ilgametis poeto Basho mokinys ir draugas. Kartu su poetu Kyorai redaguoja 1689 m. parengtą rinkinį „Šiaudinis beždžionės apsiaustas”. 1693 m. dėl neaiškių priežasčių papuola į kalėjimą, kur praleidžia apie šešerius metus. Išėjęs iš kalėjimo apsigyvena Osakoje ir gyvena iki mirties.
x x x
Siaučiančiam vėjui Draugas tik vienas – Mėnuo danguj
x x x
Tęsias ir tęsias Per apsnigtas lygumas Upės gyslelė
Gimė Etsuzen mieste Fukui provincijoje. Būdamas jaunas jis išvyko į Edo miestą dirbti su pinigų keitėju Mitsui Echigoya. 1704 m. apsigyvena Osakoje. Per didelį gaisrą 1724 m. jis prarado visą savo turtą. Poezijos mokėsi pas poetą Basho Matsuo.
Gimė Echigo provincijoje. Buvo vienas iš dešimties geriausių poeto Basho mokinių. Daugelis jo eilių sudėtos į Basho poetinės mokyklos poezijos rinkinius.
Gimė Mino provincijoje (Gifu prefektūra), bet dar vaikystėje neteko tėvų ir tapo pasiuntinuku budistų vienuolyne. Budistų vienuolyne tarnavo dešimt metų, po to grįžo į pasauliečių pasaulį. Jo literatūrinį pirmą kartą pripažino žymus haiku poetas Iwata Ryoto (1661-1717), o 1690 m. jis tapo vienu iš Basho mokinių. Basho gyvenimo pabaigoje jis lydėjo savo šeimininką iš Iga provincijos (Mie provincija) į Osaką ir jam iki paskutinės mirštančio poeto valios. Po Basho mirties padėjo tvarkyti ir išleisti jo poeziją. Tuo pačiu buvo Basho poetinės mokyklos Mino provincijoje vadovas. Daug keliavo po Japoniją, rašė populiarius esė apie poezijos meną.
x x x
Pipirų gavęs Smunku į nuošalų kampą… Brrr, koks šaltis!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
O klevai rudeniniai! Ir paukščiams keleiviams Jūs nutvilkot sparnus